Šeštadienį Raudondvario dvaro sodyba sutalpino visą Kauno rajoną – į 2010 metų derliaus šventę suvažiavo dvidešimt penkios seniūnijos: pasidžiaugti derliaus pabaigtuvėmis, išradingai ir kūrybingai save pristatyti. Šventė dar kartą įrodė, kad Kauno rajonas nuo seno garsėja ūkininkavimo tradicijomis, žemės ūkio mokyklų laimėjimais, o čia gyvenantys žmonės moka ne tik žemę dirbti, sumaniai pasinaudoti Europos Sąjungos parama, bet ir linksmintis.
Tas nuotaikingas žemdirbių susiėjimas, kaip ir pernai, pavadintas gražiu aukštaitiški terminu - ,,Rudens sambariai“. Tai laikas, kai grūdas jau po žeme ir ima judėti, kai svarstyklės danguje sulygina dieną su naktimi, tai laikas tarp bulviakasio ir naujo derliaus grūdo alaus ragautuvių.
Kadangi dalis derliaus iš laukų jau spėjo parkeliauti į namus, visa, ką įdomiausio, didžiausio, skaniausio šiemet pavyko užauginti, mūsų krašto žmonės ir atsivežė į Raudondvarį: prieš kaimynus pasipuikuoti, juos pavaišinti ar parduoti. Kokių tik gėrybių nebuvo ant stalų: vaisių ir daržovių, dešrų ir kumpių, sūrių, medaus, žuvų ir vėžių, šerno kumpio ir bebro uodegos...
„Džiaugiuosi galėdamas Jus pasveikinti, mieli rajono žemdirbiai, tradiciškai susirinkus į Kauno rajono žemdirbių šventę „Rudens sambariai 2011“. Rudenėjant, puikus metas apžvelgti nuveiktus darbus, pasidžiaugti rezultatais, padėkoti geriausiems, aptarti rūpesčius ir ateities planus. Esame dėkingi Jums už ryžtą, pasiaukojimą ir nepaprastai vertingą darbą. Jūs kantriai nešate milžinų naštą ir nelengvoje kasdienybėje išliekate jautrūs savo gimtojo kaimo likimui. Visuomet esate didžiule atrama bendruomenei.
Per pastaruosius dvidešimt Jūs metų įrodėte, kad puikiai mokate tvarkytis savo ūkiuose. Būtent žemės ūkio bendrojo vidaus produkto augimas kėlė šalies ekonomikos lygį per sunkmetį”, - sveikindamas susirinkusius sakė Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.
,,Praėjusiais metais surengta šventė žemdirbiams turėjo didžiulį pasisekimą, sutraukė gausų būrį dalyvių ir svečių, todėl nusprendėme, kad ji privalo tapti tradicine. Džiaugiamės, kad AB bankas ,,Snoras“ sutiko būti generaliniu rėmėju – renginys tapo įvairiapusiškesnis, kultūrinė programa - turiningesnė, prizai – vertingesni“, - kalbėjo Kauno rajono savivaldybės mero pirmasis pavaduotojas Petras Mikelionis.
Kadangi geru oru šventę laimino pati gamta, susirinko ne tik gausus būrys žemdirbių, amatininkų, tautodailininkų, šokėjų ir muzikantų, bet ir svečių, Tarybos narių, renginio rėmėjų. Žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius geriausiems mūsų krašto žemdirbiams įteikė visą pluoštą padėkų, generalinio šventės rėmėjo AB bankas „Snoras“ atstovai Mindaugas Kyguolis ir Vladislovas Jančys specialų prizą už ūkio modernizavimą skyrė Vilkijos apylinkių seniūnijos ūkininkui Jonui Žotkevičiui.
Kauno rajono savivaldybė meniškomis dovanomis ir nuoširdžiomis padėkomis apdovanojo: už pieno ūkio modernizavimą Juragių žemės ūkio bendrovės (Garliavos apyl. sen.) vadovą Antaną Maknevičių, už indėlį į infrastruktūros gerinimą – ūkininką Henriką Zažecką (Babtų sen.), už kantrybę ir nuoširdumą dirbant su ūkininkais – žemės ūkio specialistę Renatą Černevičienę (Garliavos apyl. sen.), už bitininkystės ūkio modernizavimą – Pranciškų Karosą (Alšėnų sen.), už apleistų žemių įsisavinimą – Virginijų Grumadą (Užliedžių sen.), už aktyvų dalyvavimą seniūnijos bendruomenės veikloje – Marytę Rastauskienę (Čekiškės sen.), už naujų technologijų diegimą ir švietėjišką veiklą – žemės ūkio bendrovę „Lytagra“ (Raudondvario sen.). Žemdirbiškiausio seniūno titulas šiemet atiteko Vilkijos apylinkių seniūnui Arūnui Bačiūnui.
Išdalijus dovanas ir padėkas, atsilaužus ir paragavus naujo derliaus duonos, šventė nuo scenos persikėlė į kiemelius. Komisijai buvo nelengva kažkurį išskirti, nes visos seniūnijos savo kiemelius įrengė originaliai, kūrybingai, turtingai ir šmaikščiai. Ko gali tikėtis, sufleravo pavadinimai: ,,Zapyškio prieplauka“, ,,Meilės deivės Mildos šaltinėlis“, ,,Medžiolinis“, po vienos palapinės stogu tilpo ir kelios Vilkijos seniūnijos kaimo turizmo sodybos, o po atviru dangumi atsipalaiduoti kvietė originalus Babtų masažo kabinetas.
Miestietiška – Garliavos seniūnija pristatė sportinių laimėjimų derlių, Užliedžių seniūnija tikrais purkštuvais „naikino“ netikrus kolorado vabalus, Vilkijos apylinkių seniūnas Arūnas Bačiūnas tapo gidu ir supažindino su savo krašto piliakalniais ir kitais gamtos ir žmogaus rankų stebuklais, kuriuos puikios šeimininkės padarė iš keptų šonkauliukų, skruzdėlynų ir kitų seilę traukiančių skanėstų. Taurakiemio. tautodailės studijos „Piliuona“ vadovė Regina Juodžbalienė demonstravo kaimo moterų siūtas skrybėlaites, kitus papuošalus, keramikas Stasys Galistas – molio vazeles ir ąsočius, o seniūnė Danutė Glinskienė kvietė ragauti saldžios sriubos, išvirtos moliūgų puoduose. Akademijos seniūnė Dovilė Valentaitė kvietė užeiti į naująją aukštąją mokyklą – Aleksandro Stulginskio universitetą, nusifotografuoti su akademine studento uniforma, paragauti visų laikų visų studentų patiekalo – keptų bulvių su kefyru, o išeinančiam įteikdavo raudonšonį obuolį su universiteto pavadinimu.
Lapių seniūnijos kiemelyje pasigėrėti medžioklės suvenyrais kvietė „Safari“ klubo prezidentas Algimantas Šeškauskas, o medžiotojais tapę kulautuviškai masino kepta ,,pelėda“. Kačerginės seniūnijos kiemelyje tryško meilės deivės Mildos šaltinėlis, bet norint atsigerti jo vandens, teko įveikti aštrių kankorėžių takelį
Į Čekiškės sen. kiemelį užeiti kvietė daugelyje rajono ūkininkų renginių sutinkami muzikantai, o stalai lūžo nuo kaimiškų gėrybių. Svečius viliojo žinomos seniūnijos šeimininkės Jūratės Bakevičienės iš mėsos keptas ežys, šonkauliukų šulinys, Stasės Brazauskienės saldaus pieno sūris, Angutės Pakalnienės keptų vištų šeimyna, Erikos Mišeikienės duona su lašinukais.
Batniaviškiai viliojo ne tik Albinos Kaminskienės sūriais, bet siūlėsi visus apauti naginėmis.
Komisijai aplankius visų 25 seniūnijų kiemelius, apdovanojimų susilaukė keturių ekspozicijų šeimininkai: Babtų – už svetingumą, Akademijos – už originalumą, Ringaudų – už paveldo išsaugojimą ir Garliavos – už linksmumą.
O šventė vėl grįžo ant scenos - krašto saviveiklininkų kolektyvus scenoje keitė profesionalūs dainininkai: Sidabrinių balsų laureatai Andžela Mickutė ir Edgaras Pilypaitis, daininkasVytautas Šiškauskas, ansamblis „Quorum“. Antrąkart Kauno rajono savivaldybės surengtuose ,,Rudens sambariuose“ netrūko patiekalų skrandžiui, reginių akiai, muzikos garsų širdžiai, linksmumo ir džiugesio širdžiai.
KRS inf.
Kauno rajono Garliavos moterų rankinio komanda „HC Garliava - SM“ pralaimėjo Europos taurių laimėtojų taurės turnyro pirmą atrankos mačą. Šeštadienį, rugsėjo 3 dieną, garliaviškės namuose susitiko su „HC Zito Prilep“ komanda iš Makedonijos ir po atkaklios kovos nusileido varžovėms rezultatu 19:22 (10:12).
„HC Garliava – SM“ rankininkės buvo kovingai nusiteikusios šioms rungtynėms, tačiau pergalės išplėšti nepavyko. Po rungtynių pakalbinta „HC Garliava – SM“ klubo vyriausioji trenerė Rita Urnikienė teigė, jog jos komandai pritrūko laiko ruošiantis šiai dvikovai: „Mums pritrūko treniruočių su kamuoliais, draugiškų rungtynių ir žaidybinės praktikos apskritai. Daugybė mūsų metimų skriejo tiesiai į varžovių vartininkę.“
Rezultatyviausiai „HC Garliava – SM“ ekipoje žaidė Daiva Butėnaitė, pelniusi 7 įvarčius, Indrė Mockevičiūtė pelnė 5, Jurgita Daugėlaitė – 3, Gintarė Onusaitytė - 2, Monika Kairytė 1 įvartį. Varžovių gretose rezultatyviausia buvo Andrea Klikovac, pelniusi 5 įvarčius, 4 kartus pasižymėjo Ivana Petkovska.
Garliavos rankininkių pasirodymas Europos turnyre dar nesibaigė. Atsakomosios rungtynės rugsėjo 10 dieną vyks Makedonijoje. Norėdamos tęsti kovas tolimesniuose Europos taurių laimėtojų taurės etapuose, „HC Garliava – SM“ rankininkės išvykoje turi įveikti varžoves 4 ir daugiau taškų persvara arba laimėti rungtynes 3 taškų skirtumu, tačiau pelnyti daugiau taškų, nei namų aikštėje.
Į pagrindines varžybas pateks porų nugalėtojos. Pagrindinės kovos prasidės spalio pradžioje.
Rugsėjis dovanoja gražią ir prasmingą Mokslo ir žinių šventę, metai iš metų pasikartojančią ir kaskart vis kitokią. Nuoširdžiai linkiu, kad 2011-2012 mokslo metai būtų sėkmingiausi, kupini pažinimo džiaugsmo, šviesos, vilties ir augimo. Tegul Jus visada jungia bendri siekiai ir atradimai. Mokytojus ir moksleivius. Tėvus ir vaikus. Mokyklą ir visuomenę. Dabartį ir ateitį.
Garliavos seniūnė Nijolė Tarvydienė
Baigiantis mokinių vasaros atostogoms, tėvai turėtų suskubti pasirūpinti vaiko sveikatos pažyma ugdymo įstaigai. Ankstesnių metų patirtis parodė, kad dalis tėvų tik prieš mokslo metų pradžią suskumba atvesti vaikus patikrinimui, todėl susidaro pacientų eilės, išauga gydytojų darbo krūvis, specialistams lieka mažiau laiko išsamiai patikrinti vaiko sveikatą. Todėl iki rugsėjo 10 d. šeimos gydytojų priėmimo valandos prailgintos pusvalandžiu. Vaikų sveikatos patikrinimui reikia atvykti pas savo šeimos gydytoją jo darbo laiku, prieš tai iš anksto užsiregistravus.
Medikai, išanalizavę ankstesnių metų mokinių sergamumo duomenis, ragina tėvus rimtai pažvelgti į vaikų sveikatos problemas ir palydėti juos į sveikatos priežiūros įstaigas ne formaliai, bet išsamiai specialistų apžiūrai. Profilaktinių patikrinimų Kauno rajone duomenys rodo, kad pastaruoju metu daugiausia vaikus ir paauglius kamuoja skeleto-raumenų (41 proc.), regos (27,1 proc.), kraujotakos (9,3 proc.) ir kvėpavimo (7,5 proc.) sistemų sutrikimai. Lyginant bendrą mokinių sergamumą pagal amžiaus grupes, pastebėta, kad daugiausia sirgo V–VIII klasių moksleiviai. Sveikatos priežiūros specialistai su nerimu pastebi ir tai, kad daugėja antsvorį turinčių bei nutukusių vaikų.
Skeleto-raumenų sistemos sutrikimai
Laikysena – tai įprastinė laisvai stovinčio žmogaus kūno padėtis be nereikalingo raumenų įtempimo. Taisyklinga laikysena yra tada, kai susiformuoja pusiausvyra tarp griaučių ir raumenų. Tokia laikysena apsaugo svorį laikančias struktūras nuo traumų ir deformacijų, sudaro optimalias sąlygas vidaus organams funkcionuoti. Atlikus moksleivių profilaktinių sveikatos patikrinimų analizę, pastebėta, kad skeleto-raumenų sistemos sutrikimų dažnis žymiai padidėja vaikams pradėjus lankyti pirmą klasę ir tendencingai didėja. Praėjusiais metais šių sutrikimų daugiausia buvo nustatyta V–VIII klasių moksleiviams (47,5 proc.) – beveik kas antram rajono moksleiviui, o priešmokyklinėse klasėse – 10,2 proc.
Vaikų ligų gydytoja Aurelija Rameikytė pataria tėvams atkreipti ypatingą dėmesį į du kritinius etapus, kurių metu formuojasi vaiko laikysenos defektai. „Itin svarbu stebėti 6–7 metų vaikus. Šiuo laikotarpiu keičiasi vaikų gyvenimo būdas, nes jie pradeda lankyti mokyklą. Vaikai nebegali laisvai keisti savo kūno padėties, nes yra priversti ilgą laiką sėdėti ir, deja, dažniausiai netaisyklingoje padėtyje. 7-10 metų vaikų stuburas dar tik formuojasi, nėra pakankamai lankstus, todėl netinkamai parinkta kuprinė gali sukelti laikysenos pakitimus“, – teigia gydytoja.
Antras etapas susijęs su brendimu. Greitai augant kūnui, raumeninis sluoksnis nesugeba deramai atlikti savo funkcijos, raumenynas yra per silpnas. Intensyvus apatinių galūnių ir viso kūno augimas įtakoja krūtinės ląstos kifozės padidėjimą, dėl to gali išsivystyti netaisyklinga laikysena.
Didžiausią moksleivių skeleto-raumenų sutrikimų dalį sudaro laikysenos sutrikimai ir skoliozė, kifozė, lordozė. Laiku pastebėjus, kad vaiko laikysena netaisyklinga, ir ją koreguojant, galima išvengti žymesnių padarinių, tačiau nekreipiant į tai dėmesio, ilgainiui gali formuotis laikysenos defektai, turintys lemiamos įtakos sveikatai.
„Esant netaisyklingai laikysenai, raumenys tampa silpni, mažėja fizinis pajėgumas. Pavyzdžiui, kifozė gali tapti kvėpavimo nepakankamumo priežastimi, o dėl pakitusios laikysenos bei silpnų pilvo raumenų sutrinka žarnyno veikla ir tulžies nutekėjimas. Jeigu vaiko nugara plokščia (neryškūs stuburo linkiai), mažėja jo stuburo atraminė funkcija, o tai gali sukelti smegenų mikrotraumą einant, bėgant, dėl to greitai pavargstama, skauda galvą, padidėja dirglumas“, – teigia vaikų ligų specialistė.
Regos sutrikimai
Regos sutrikimai, kaip ir skeleto-raumenų sistemos sutrikimai, dažnėja vaikams augant ir daugiausia pasireiškia tarp IX–XII klasių moksleivių. Dažniausiai diagnozuojama trumparegystė (miopija), kuri nustatoma daugiau nei 12 proc. moksleivių. „Tai akių gebėjimo laužti šviesos spindulius yda, kai žmogus blogai mato toli esančius daiktus. Todėl ne retai vaikai skundžiasi, kad nemato, kas parašyta lentoje. Regimas vaizdas trumparegiams atrodo neryškus, todėl į tolį jie dažnai žiūri prisimerkę. Pagrindinė trumparegystės priežastis yra didelė akių įtampa žiūrint iš arti: skaitant, piešiant, žiūrint televizorių. Vienas pikčiausių regos priešų – kompiuteris, prie kurio vaikai praleidžia vis daugiau laiko“, – teigia vaikų ligų gydytoja A. Rameikytė ir perspėja, kad akys jaučia nuovargį, kai nesilaikoma darbo ir poilsio režimo, dirbama arba mokomasi blogai įrengtoje, nepakankamai apšviestoje vietoje.
Lietuvoje trumparegystė nustatoma vis jaunesnio amžiaus vaikams. Gydytoja pataria mokyti vaikus gyventi sveikai, teisingai paskirstyti mokymosi ir poilsio laiką, daugiau laiko praleisti gryname ore, skatinti fizinį aktyvumą – eiti pasivaikščioti, sportuoti. Būtina vaikui sukurti higienos normas atitinkančią mokymosi ir darbo vietą: įrengti pakankamą ir taisyklingą apšvietimą, baldus parinkti pagal ūgį, kad sėdėdamas vaikas kojomis remtųsi į žemę, o atstumas tarp akių ir ant stalo gulinčios knygos ar sąsiuvinio siektų apie 35–40 centimetrų. Pirkdami mokyklinę kuprinę tėvai turi atkreipti dėmesį į tai, kad kuprinės diržų ilgį būtų galima reguliuoti, kad vaikas ją nešiotų ant nugaros, užsidėjęs diržus ant abiejų pečių.
Spalvingos akvarelės maloniai stebina Garliavos poliklinikos lankytojus. „Tarsi žydinti Garliavos gatvė būtų persikėlusi į vidų“, – grožėjosi Sofijos Rinkevičiūtės tapybos darbais priėmimo pas gydytoją laukusi moteris. Menininkės darbų yra Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje bei privačiose kolekcijose Lietuvoje, Olandijoje, JAV, Vokietijoje, o štai dabar net 35 dailininkės paveikslai papuošė Garliavos poliklinikos laukiamojo, registratūros ir gydytojų kabinetų sienas. Ekspresyvūs bei elegantiški potėpiai paveiksluose susilieja į jausmingus peizažus ir kompozicijas. Maloniai kviečiame aplankyti netradicinėje erdvėje eksponuojamą akvarelės darbų parodą.
„Kaip žmogui reikia oro, vandens, saulės šilumos, gyvenimo džiaugsmo, – taip man reikalinga tapyba, be kurios nematyčiau gyvenimo“, – yra sakiusi dailininkė S. Rinkevičiūtė. Ji prisipažįsta, kad meilę grožiui ir menui paveldėjo iš tėvų, daugiausia iš mamos, kuriai jaunystėje buvo žadėta muzikės karjera. Muzikalumas ir spalvingumas, jausmingumas ir ekspresija, šviesa ir viltis sklinda iš realistinių bei abstrakčių kūrinių.
Iš drobės žvelgia šiltos, mylinčios motinos akys, į molų horizontales sugula unikalus Kuršių marių kraštovaizdis, o tarp gėlių rymantis koplytstulpis atgaivina kaimiškos tikrovės prisiminimus. „Norėtųsi, kad jaustųsi tarsi oro virpėjimas natūralus nenusakomas grožis, – sako dailininkė. – Trokštu, kad darbai būtų nutapyti su polėkiu. Tarsi juos pamačius dvasia skraidytų. Norėčiau tobulėti ir nesustojant žavėtis gyvenimu.“
1977 m. baigusi Valstybinį dailės institutą (dabar – Dailės akademija) S. Rickevičiūtė priklauso tai Lietuvos dailininkų kartai, kuriai teko mokytis pas iškilius dailininkus A. Gudaitį, V. Karatajų, J. Švažą, A. Šaltenį, deklaravusius stereotipų nevaržomą meninio kūrinio struktūrą ir kolorizmą.