Viena iš aktualių Kauno miesto ir rajono teritorijų apjungimo temų – mokesčių skirtumai. Ir nors miesto komunikacijoje teigiama, kad mokesčiai rajono gyventojams po sujungimo su Kaunu nedidėtų, ekspertų teigimu, ilgainiui jie turėtų būti suvienodinti. Į klausimus apie Kauno miesto ir rajono mokesčių skirtumus atsako Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkės Juditos Stankienės atsakymai.
Kauno rajono bendruomenė, praėjus pirmajam šokui išgirdus Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio planus prisijungti 13 Kauno rajono seniūnijų, sėdo skaičiuoti, ko netektų.
„Miesto darželius lanko per 5000 vaikų, kurių vienas ar abu tėvai nėra deklaravę gyvenamosios vietos Kaune. Tai miesto savivaldybės biudžetui kainuoja daugiau nei 10,9 mln. eurų per metus. Miesto mokyklose mokosi per 3200 rajone gyvenančių vaikų, didžioji dalis jų – seniūnijose, kurias ketinama prijungti“, – teigta Kauno savivaldybės tarybos sprendimo projekte.
Kauno miestas, siekdamas pritraukti daugiau lėšų į biudžetą iš miesto teikiamomis paslaugomis besinaudojančių gyventojų, praėjusią savaitę pareiškė, kad nori prisijungti 13 rajono seniūnijų.
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas sako, kad sprendimai yra skaldantys ir skuboti.
Kaip tuomet teigė mero Visvaldo Matijošaičio atstovas spaudai Tomas Grigalevičius – savivaldybė planuoja kreiptis į Vyriausybę su prašymu inicijuoti gyventojų apklausą.
Savo ruožtu Kauno rajone gyvenantis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad šis klausimas ne naujas – apie jį kalbama jai keletą metų, o gyventojų nuomonė jam yra gerai žinoma.
Kai visoje Europoje vyksta decentralizacijos procesai, siekiant priartinti valdžią prie žmonių, Lietuvoje kelią skinasi viduramžiški plėtros planai. Vienas tokių – Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio paskelbtas planas prijungti prie miesto 99 Kauno rajono miestelius ir kaimus iš 13 seniūnijų.
Kalbėdami apie savivaldą Lietuvoje, kaip vieną iš gerųjų pavyzdžių nuolat minime Kauno rajoną. Įvairiais rakursais – pagal Lietuvos savivaldybių indeksą, teikiamas viešąsias paslaugas, pritrauktas investicijas, turto valdymą – Kauno rajonas daug metų yra tarp pirmaujančių Lietuvos savivaldybių.
Didžiausias šio rajono įvertinimas yra augantis gyventojų skaičius. Šiandien Lietuvoje tai – išskirtinis rodiklis, nes tokias savivaldybes mūsų nukraujavusioje gyventojais šalyje galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Kauno miestas tarp tų pirštų nepatenka, nes čia, Statistikos departamento duomenimis, gyventojų mažėja.