2012 03 15 d. Garliavos gyventojas Augustinas Kazlauskas švenčia garbingą šimto metų jubiliejų.
A. Kazlauskas gimė keturių vaikų šeimoje, Vilkaviškio rajone. Šeimoje buvo jauniausias. Baigė pradinės mokyklos 2 skyrius. Vaikystė ir jaunystė nelengva: anksti neteko motinos, teko tarnauti dvaro samdiniu. Vėliau ilgus metus dirbo sunkų fizinį darbą - darbininku kolūkyje, parduotuvėje.
Anksti vedė, būdamas vos 20 metų. Su žmona , kuri mirė 2008 metais, nugyveno ilgą, darnų ir gražų gyvenimą. Užaugino 4 vaikus: tris sūnus ir dukrą. Vienas sūnus miręs. Turi 7 anūkus ir 10 proanūkių. Šiuo metu gyvena kartu su dukra Regina Klimčiauskiene, kuri juo rūpinasi ir slaugo.
Dėkoju Kovo 11 – osios – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos renginio organizatoriams, dalyviams ir rėmėjams: Garliavos kultūros centrui, Kauno rajono Garliavos sporto centrui, Kauno rajono sporto mokyklai, Garliavos vidurinei mokyklai, Garliavos Jonučių vidurinei mokyklai, J.Lukšos gimnazijai, Kauno rajono Komunalinių paslaugų centrui, UAB „Fotospektras“.
Garliavos seniūnė Nijolė Tarvydienė
Kiekviena šventė turi savo išskirtinumo bruožų. Vasario 16 – ąją daugiau atsigręžiame į Lietuvos praeitį, Kovo 11 – oji – Nepriklausomybės atkūrimo diena, tapusi laisvės troškimo simboliu, tautos susitelkimo švente, kurios metu ir jaunas, ir pagyvenęs jaučia tautinę bendrystę. Šių iškilmingų akimirkų metu esame kartu – lyg viena didelė šeima, ir pildosi V.Kudirkos sukurto Himno žodžiai: „Vienybė težydi“.
Garliavos mokykloje-darželyje Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šventę nutarta pažymėti netradiciškai.
Žmonės klaidingai mano, jog deginant žolę žemė bus derlingesnė. Uždegus žolę, dėl žmogaus kaltės liepsnose žūva pirmoji pavasario augalija, smulkūs gyvūnai, skurdėja dirva, padidėja vėjo ir lietaus sukelta erozija, ugnis persimeta į miškus, pastatus. Kasmet dėl žolės gaisrų nukenčia ne tik gamta, bet ir žmonės.