„Spalvotu Nemuno vingiu „ pavadinta paveikslų paroda prasidėjo Valstybės dienos minėjimas Kauno rajono viešojoje bibliotekoje. Tai Kauno rajono tapytojų kūrybos darbai, sukurti praėjusį rudenį organizuotame plenere Kačerginėje.Jame dalyvavo Piliuonos tautodailininkai , vadovaujami Reginos Juodžbalienės, Olego Karavajevo dailės studija iš Garliavos ir vaikai, tuo metu gydęsi Kačerginės vaikų sanatorijoje. Plenero iniciatorius-Kauno rajono savivaldybės kultūros, švietimo ir sporto skyrius.
Birutė Savickienė, šio skyriaus vyr. specialistė, popietėje pristatė abi studijas, pasidžiaugė jų kūrėjais ir nuveiktais darbais. Tradicija kasmet rengti plenerus, anot B. Savickienės, jau „išaugo vaiko marškinėlius“- komisijos, važinėjančios po Lietuvą, įvertino šias bendruomeniniu pagrindu gyvuojančias studijas unikaliausiu reiškiniu šalyje. Tai nacionalinis mūsų paveldas, kurį reikėtų įteisinti.
Plenere dalyvavusius vaikus globojo ir piešti mokė dailininkas Vytautas Lagunavičius. Paklaustas, ar buvę sunku dirbti su įvairaus amžiaus vaikais, jis atsakė: „Vaikai mato tai, ką suaugusieji matė kažkada seniai ir jau pamiršo. Suaugusieji jau yra „sugadinti“, bet patekę į gamtą praregi. Tą patį jie patiria bendraudami su vaikais- viską, kas juos supa, jie pamato tarsi iš naujo.“
Dvasingumas visuomet pasireiškia santykyje su kažkuo. Tas kažkas nebūtinai turi būti žmogus ar gyvūnas. Tai – visas matymo, lytėjimo, girdėjimo laukas. Kaip skirtingai tuos pačius Nemuno vingius mato kiekvienas dailininkas, galima įsitikinti kad ir šioje parodoje.
Santykyje su tuo, kas vaizduojama, atsiskleidžia dailininko asmenybė;spalvomis, formomis jis išreiškia savą grožio sampratą ir jo jutimą. Be abejo, daug kas priklauso ir nuo menininką ugdančios mokyklos. Tautodailininkų vaizduojamame pasaulyje vyrauja idilė, dvelkia jaukumu ir ramybe. Lėta laiko tėkmė, atsispindinti paveiksluose, stebintįjį ramina, nukelia į naivų vaikystės pasaulį.
Olego Karavajevo dailės studijos darbuose labiau juntamas impresionizmas – akimirkos įspūdis. „Ryto pievoje“ (O. Karavajevo darbas) siūruojančios žolės judesys susilieja su spalva ir tarsi ištirpsta erdvėje. Bežiūrint į kūrinį gimsta mintis, kad pasaulis nėra įrėmintas nei daiktuose, nei formose – viskas tėra tik nuolatinis vyksmas, todėl sustabdytos akimirkos atspindys skatina grožėtis, džiaugtis duotu Laiku, branginti jį kaip kiekvienam mums baigtinį šioje žemėje.
Abu studijos vadovai , pasidžiaugę nuveiktais darbais: plenerais, išvykomis, parodomis, -užsiminė apie ateities planus. Bibliotekos direktorės pavaduotoja Vilhelmina Puskunigienė tokias parodas įvardino kaip „grožio terapijos valandėles“, kuriose susišaukia dailė ir poezija, nes kiekvienas paveikslas skamba kaip eilės. Garliavos miesto seniūnės pavaduotojas Justinas Juozas Backūnas, pasveikinęs plenero dalyvius ir visus meno mylėtojus, pasidžiaugė, kad paroda vyksta Garliavoje Valstybės dienos išvakarėse, ir pakvietė šią dieną būti solidariems- susirinkti prie seniūnijos ir kartu su viso pasulio lietuviais sugiedoti Tautišką giesmę.
Regina Jasukaitienė
