www.garliava.lt


 
 


 
 Jau daugiau nei 60 metų balandžio 7-ąją minima Pasaulinė sveikatos diena. Prasmingą iniciatyvą 1950 metais parodė Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO), šią dieną skirdama opiausioms žmonijos sveikatos problemoms aktualizuoti ir su jomis supažindinti visuomenę. Šiemet Pasaulinės sveikatos dienai pasirikta tema – kraujo spaudimas ir jo kontrolė – pasirinkta neatsitiktinai. Apie 40 proc. pasaulio gyventojų turi padidėjusį kraujo spaudimą.

 

Padidėjęs kraujospūdis – nesveikos gyvensenos pasekmė

 

Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centro padaliniuose lankosi daug vyresnio amžiaus žmonių. Nors kraujo spaudimo problemos būdingos ne vien šiai amžiaus grupei, vis tik padidėjusiu kraujospūdžiu dažniau skundžiasi vyresni gyventojai.

 

„Hipertenziją dažniau diagnozuojame vyresniems žmonėms, tačiau ja serga ir jauni. Šią ligą paprastai lemia gyvenimo būdas. Žmonės nuolat skundžiasi, kad patiria nervinę įtampą, kad sunku atsipalaiduoti ir išvengti streso“, – pastebi Garliavos Roko Šliūpo poliklinikos vedėja, šeimos gydytoja Aldona Noreikienė.

 

Spaudimą pasimatavo daugiau nei 70 gyventojų

 

Penktadienį Garliavos Roko Šliūpo poliklinikos medikai gyventojus pasitiko PSO pasiūlytu šūkiu „Kontroliuokite savo kraujo spaudimą“, bendruomenės slaugytojos kvietė pacientus laukiamajame pasitikrinti kraujo spaudimą. Pamatavusios spaudimą, medicinos darbuotojos įrašydavo duomenis į specialią atmintinę, kurią vėliau pacientai galėjo nusinešti pas savo šeimos gydytoją ir pasikonsultuoti.

 

Tądien bendruomenės slaugytojos išdalijo daugiau nei 70 atmintinių, kuriose gyventojai rado ir naudingos informacijos apie kraujospūdį bei jo ribų lentelę. Bendruomenės slaugytojos kantriai atsakinėjo į pacientų klausimus, mokė, kaip patiems pasitikrinti pulsą, koks pulsas yra normalus, o kada reikėtų sunerimti ir kreiptis į šeimos gydytoją.

 

Judėjimas – sveikatos šaltinis

 

Ryte kraujo tyrimo rezultatų belaukiantis vidutinio amžiaus vyras, priėjęs prie medicinos darbuotojos, nerimavo dėl kartais staiga pakylančio kraujospūdžio. Šįkart matuoklis nerodė nerimą keliančių duomenų. „Šiandien dar nieko nevalgiau, negėriau nei kavos, nei vandens, – pasakojo vyras. – O štai vakar atsigėriau kavos, sutraukiau cigaretę ir spaudimas iškart šoktelėjo.“

 

O štai jau aštuntą dešimtį skaičiuojantis garliavietis pasakojo, kaip rūpinasi sunkiai vaikštančia žmona, daug vaikšto, užsiima įvairia veikla. „Niekada gyvenime nesiskundžiau dėl blogo kraujospūdžio. Visada daug dirbau, laksčiau ir dabar tebelakstau“, – atviravo vyras ir čia pat vietoje tarsi jaunuolis demonstravo, kaip dar gali bėgioti. Bendruomenės slaugytoja į vyro atmintinę įrašė normalų kraujo spaudimą liudijančius skaičius – sistolinis kraujo spaudimas siekė 120 mmHg, diastolinis – 80 mmHg.

 

Rekomenduoja vengti riebaus maisto ir druskos

 

„Nejudrumas ir viršsvoris yra viena svarbiausių padidėjusio kraujo spaudimo priežasčių. Dažniausiai tai susiję ir su neteisinga mityba, rūkymu, alkoholio vartojimu. Žmonėms reikia vengti riebaus maisto, vartoti mažiau druskos. Padidėjusio kraujospūdžio galima išvengti mažinant kūno svorį, ribojant alkoholio vartojimą, reguliariai mankštinantis, valgant subalansuotą maistą. Žinoma, jei diagnozuojama hipertenzija, ją būtina gydyti ir medikamentais“, – rekomenduoja šeimos gydytoja A. Noreikienė.

 

Negydomas kraujospūdžio padidėjimas gali sukelti miokardo infarktą, galvos smegenų insultą, inkstų ir širdies nepakankamumą, regos sutrikimą, aortos išsiplėtimą ir plyšimą.

 

Akcijos metu kraujo spaudimą matuodama jaunai moteriai bendruomenės slaugytoja pastebėjo, kad kraujospūdžio matuoklio rodmenys skiriasi matuojant spaudimą skirtingose rankose. Pasak gydytojos A. Noreikienės, jei skirtumas nėra didelis, dėl to nereikėtų nerimauti. Sunerimti reikėtų tada, kai šis skirtumas yra didesnis nei 20 mmHg, nes tai gali būti signalas, jog žmogus serga kardiologine liga.

 

„Svarbu kraujospūdį matuoti kelis kartus per dieną, kai žmogus yra nusiraminęs, sėdi“, – pataria šeimos gydytoja.

 

Normalus kraujospūdis, kai sistolinis (arba viršutinis) kraujo spaudimas yra  120-129 mmHg, o diastolinis (arba apatinis) – 80-84 mmHg, didelis normalus – kai sistolinis siekia 130-139 mmHg, diastolinis – 85-89 mmHg. Pirmo laipsnio hipertenzija diagnozuojama, kai sistolinis kraujo spaudimas yra 140-159 mmHg, o diastolinis – 90-99 mmHg. Antro laipsnio hipertenzijai būdingas sistolinis kraujospūdis yra 160-179 mmHg  ir diastolinis 100-109 mmHg. Trečio laipsnio hipertenzija sergančių žmonių sistolinis kraujospūdis viršija 180 mmHg, diastolinis viršija 110 mmHg.

 

Žemas kraujospūdis – paauglių problema

 

Su kraujospūdžio problema kartais susiduria ir vaikai. Garliavos Roko Šliūpo poliklinikos vaikų gydytoja Aurelija Gurskienė teigia, kad aukštas kraujo spaudimas – labai retas vaikų susirgimas. Jiems dažniau nustatomas žemesnis kraujospūdis.

 

„Tai paprastai susiję su greitu vaiko augimu paauglystėje ir pasireiškia alpimu. Šiuo amžiaus laikotarpiu organizmas auga itin greitai, kraujagyslės tempiasi, o kraują pumpuoti padedantys vožtuvėliai nespėja formuotis. Šiems paaugliams reikėtų vengti staigių judesių, lėčiau keltis iš lovos, pirmiau nuleidžiant kojas, po to atsisėdant“, – rekomenduoja pediatrė.

 

Vaikų kraujo spaudimas apskaičiuojamas pagal specialią formulę – 70 mmHg + 2×vaiko amžius (metais). Gydytoja A. Gurskienė atkreipia dėmesį į tai, kad nustatant kraujospūdį vaikui itin svarbu atsižvelgti į jo amžių, ūgį, svorį, lytį, nes to paties amžiaus berniukai ir mergaitės vystosi labai skirtingai.

 

„Savo mažųjų pacientų dažnai pasiteirauju, ar daug bėgioja, juda, ar mėgsta saldumynus, kokį maistą valgo, ir patariu daugiau mankštintis, valgyti sveiką maistą. Per didelis kūno svoris gali tapti padidėjusio kraujo spaudimo, o vėliau ir rimtų ligų priežastimi“, – perspėja daug mediko patirties turinti pediatrė.

 

 

KRS inf. 2013-04-05