Informacija gyventojams
Artėja 2010–2011 metų šildymo sezono pabaiga. Kauno rajone šildymo sezonas paprastai baigiamas apie balandžio vidurį, tačiau buvo ir tokių atvejų, kai šildymo sezoną baigėme kovo 31 d. (1999 m.), o 1997 m. jis užsitęsė net iki balandžio 28 d. Kiekvieno šildymo sezono pabaigoje neišvengiame šia tema įvairiausių interpretacijų. Todėl pakomentuosime pagrindines teisės aktų, reglamentuojančių šildymo sezono pabaigą, nuostatas.
Teisės aktuose nustatyta, kad:
1. Šildymo sezoną galima baigti, kai tris paras iš eilės vidutinė paros lauko oro temperatūra yra aukštesnė negu +10 laipsnių pagal Celsijų. Vidutinė paros lauko oro temperatūra nustatoma pagal oficialius meteorologijos stočių duomenis.
2. Šildymo sezono pabaigą, atsižvelgdama į faktinę vidutinę lauko oro temperatūrą, nustato ir viešai skelbia savivaldybės vykdomoji institucija (savivaldybės administracijos direktorius).
3. Paskelbus šildymo sezono pabaigą, nutraukiamas kultūros, švietimo, sporto, sveikatos apsaugos ir kitų panašių objektų, kurių veikla paprastai finansuojama valstybės arba savivaldybių lėšomis, šildymas.
4. Kiti šilumos vartotojai, įskaitant ir daugiabučių butų savininkus, jeigu yra techninės galimybės, pastatų šildymą gali užbaigti savo nuožiūra kitu laiku (anksčiau arba vėliau negu paskelbta šildymo sezono pabaiga), nepažeidžiant nustatytų higienos normų (tvarkinguose butuose turi būti palaikoma ne žemesnė kaip +180C temperatūra).
5. Jeigu daugiabučių gyventojai Civilinio kodekso 4.85 straipsnio nustatyta tvarka butų ir kitų patalpų savininkų visuotiniame susirinkime arba organizavus balsavimą raštu balsų dauguma (jeigu bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip) priima sprendimą pastato šildymą baigti kitu laiku (anksčiau arba vėliau negu paskelbta šildymo sezono pabaiga), jie savo sprendimą (visuotinio susirinkimo protokolą arba balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolą) ir prašymą raštu pateikia šilumos tiekėjui, kuris ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, jeigu yra techninės galimybės, pastato valdytojui leidžia įgyvendinti šį butų ir kitų patalpų savininkų sprendimą. Siekiant nesusipratimų, patartina, kad sprendimą dėl kitokios šildymo užbaigimo datos priimtų visi butų savininkai arba bent jau absoliuti jų dauguma. Primename, kad jokiame teisės akte nenumatytas toks butų savininkų sprendimų priėmimo būdas, kai jų valią bandoma išsiaiškinti vaikščiojant po butus ir renkant parašus.
6. Jeigu daugiabučių gyventojai šia galimybe nepasinaudoja, daugiabučiai namai baigiami šildyti pagal savivaldybės nustatytą grafiką.
Primename, kad būsto šildymo išlaidų kompensacijos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims skaičiuojamos ir mokamos tik šildymo sezono metu. Jeigu daugiabutis šildomas ir po šildymo sezono pabaigos paskelbimo, už ne šildymo sezono metu suvartotą šilumą tokioms šeimoms ir asmenims būsto šildymo išlaidų kompensacijos netaikomos.
KRS inf.
Pranešame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 464 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 1395 ,,Dėl numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos taisyklių ir pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2010, Nr. 51-2492) Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais prie gatvių sankryžų esantiems adresų objektams buvo suteikti adresai, nurodantys objekto priklausymą tik vienai gatvei. Taip pat informuojame, kad buvo patikslinti kai kurie kiti, ne tik prie gatvių sankryžų įregistruoti adresai.
Išsamesnė informacija teikiama Urbanistikos skyriuje, tel. (8 37) 30 55 70.
Kauno rajono savivaldybės administracija 
Duomenys apie numerių adresų objektams keitimą
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos rekomenduoja gyventojams, kaip reikia elgtis žiemą, kad šalti orai, sniegas ir pūgos kuo mažiau pakenktų normaliai veiklai.
Hidrometeorologams pranešus apie didelius šalčius, kilsiančią pūgą, geriau pasilikti namie ir pasirūpinti maisto, vandens ir kuro atsargomis. Iš namų išvažiuoti ar išeiti rekomenduojama tik būtiniausiu atveju, nes per pūgą sumažėja matomumas, sutrinka tiek miesto, tiek tarpmiestinio transporto eismas. Kelininkai ne visada spėja laiku nuvalyti kelius. Užsnigti keliai, blogas matomumas neleidžia orientuotis vietovėje, ir ši situacija gali sukelti pavojų gyvybei.
Jeigu per pūgą važiuojant automobiliu užklimpote, patartina neišjungti variklio arba periodiškai jį šildyti. Tiktai labai svarbu į saloną neprileisti išmetamųjų dujų. Todėl nepamirškite stebėti, kad išmetamojo vamzdžio neužverstų sniegas.
Kaimo gyventojams, sužinojus apie galimą pūgą, reikia paruošti gyvuliams pašaro ir vandens atsargų.
Nesinaudokite savos gamybos elektros šildymo prietaisais, nejunkite kelių į vieną elektros lizdą bei nepalikite jų įjungtų į tinklą be priežiūros.
Esant dideliems šalčiams kyla pavojus nušalti drabužiais nepridengtas kūno vietas: ausis, nosį, skruostus. Nuo šalčio dažnai nukenčia ir kojų ar rankų pirštai, pėdos.
Esant lengvam nušalimui, pirmiausia žmogų reikia sušildyti (aplinkos temperatūra turi būti ne žemesnė nei 26 - 27 laipsniai), užkloti antklodėmis ar šiltais drabužiais. Jeigu žmogus turi sąmonę, reikia jam duoti šilto (bet ne karšto) gėrimo. Nuo pažeistų vietų būtina nuvilkti drabužius, o nušalusias vietas galima apvynioti švaria marle, vata arba vilnoniu audiniu.
Taip pat nerekomenduojama kaitinti nušalusių vietų karšta pūsle ar laikyti prie ugnies, trinti sniegu ar šiurkščiu audiniu.
Kai nušalimas yra sunkus, nukentėjusįjį pirmiausia reikia perkelti į šiltą patalpą. Jei žmogus be sąmonės, bet kvėpuoja, būtina jį paguldyti ant šono, o jei kvėpavimas nutrūkęs – tuojau pat atlikti dirbtinį kvėpavimą. Smarkiai nušalusį žmogų reikia šiltai susukti į storą audeklą ir kuo skubiau vežti pas gydytoją.
Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (J.Basanavičiaus g. 36/2, LT-03109 Vilnius; tel. Tel.(8 5) 232 9600, Faksas (8 5) 232 9609 planuoja Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 130 Kaunas - Prienai - Alytus ruožo nuo 11,00 iki 30,10 km rekonstravimą.
Poveikio aplinkai vertinimo dokumentus rengia UAB INFRAPLANAS K. Donelaičio g. 55-2, LT-44245 Kaunas; tel.: (8~37) 407548, faks.: (8~37) 407549; el. p.: info@infraplanas.lt. ir VĮ Transporto ir kelių tyrimo institutas, I.Kantog.25,p.d.2082, LT-44009 Kaunas, Tel. (8 37) 226638 Faks. (8 37) 205619, el. paštas tkti@tkti.lt
Kelias rekonstruojamas Kauno rajono ir Prienų rajono savivaldybių teritorijose. Kauno raj. savivaldybėje planuojamas rekonstruoti kelio ruožas patenka į Rokų ir Garliavos apylinkių seniūnijų teritorijas, Prienų raj. savivaldybėje – Išlaužo, Pakuonio ir Ašmintos seniūnijų teritorijas.
PAV programą nagrinės PAV subjektai:
Kauno visuomenės sveikatos centras, Kauno rajono ir Prienų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys, Kauno ir Prienų rajonų savivaldybių specialistai, Kauno ir Alytaus regionų aplinkos apsaugos departamentai.
Programą tvirtins ir sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo pasirinktoje vietoje priims atsakinga institucija - Aplinkos apsaugos agentūra.
Su programa galima susipažinti internetiniame portale: www.tkti.lt. Pasiūlymus pateikti ir su programa susipažinti galima UAB INFRAPLANAS K. Donelaičio g. 55-2, LT-44245 Kaunas; tel.: (8~37) 407548, faks.: (8~37) 407549; el. p.: info@infraplanas.lt. Pasiūlymus galima pateikti per 10 d.d. nuo paskelbimo dienos.
Pasiūlymai gali būti teikiami taip pat užsakovui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos (J.Basanavičiaus g. 36/2, LT-03109 Vilnius; tel. Tel.(8 5) 232 9600, Faksas (8 5) 232 9609, o pasiūlymų kopijos papildomai gali būti pateiktos pagal kompetenciją PAV subjektams ir atsakingai institucijai.
Ugniagesiai su nerimu laukia netrukus prasidėsiančio šildymo sezono. Kaip rodo gaisrų statistika, daugiausia aukų ir nuostolių būna atšalus orams, šildymo sezono metu. Per pastaruosius penkis metus Kauno rajone dėl krosnių kilo 157 gaisrai. Degė 81 gyvenamasis namas, 24 sodo nameliai, 44 pagalbinio ūkio pastatai, 7 įmonės ir gyvulių ferma. Gaisrų metu 4 žmonės buvo sunkiai traumuoti.
Gaisrų priežastys kasmet tos pačios: netvarkingos krosnys, dūmtraukiai įrengti nesilaikant priešgaisrinės saugos taisyklių, neatsargus elgesys su ugnimi. Kol šalčiai dar nepaspaudė, kiekvienas geras šeimininkas dar turi laiko apžiūrėti ir, jei reikia, suremontuoti krosnis, židinius, išvalyti dūmtraukius. Pagal bendrąsias priešgaisrinės saugos taisykles, suodžius iš dūmtakių ir krosnių privalu valyti prieš šildymo sezoną, o jo metu – ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Nepamirškite krosnis ir dūmtraukius pataisyti, iš išorės išbalinti, kad matytųsi aprūkę įskilimai.