XIX a. pradžioje Garliava - jau miestelis, išsiplėtęs abiejose kelio pusėse.1812m. vasarą pro Garliavą pravažiavo ir senuose valsčiaus valdybos namuose buvo apsistojęs Napoleonas, kurio armijos štabas buvo netoli Garliavos. 1827 m. Garliavoje buvo 12 namų ir 160 gyventojų, o 1890m. jau 94 namai ir 1125 gyventojai. 1898m. Garliavos parapiją sudarė 41 kaimas ir 33 dvarai bei palivarkai. Parapijos teritorijoje gyveno 11912 katalikų, 2218 žydai ir 71 liuteronas.
1863m. sukilimo atgarsiai buvo jaučiami ir Garliavoje. 1863m. vasario 01 d. kunigas Motiejus Radziukynas bažnyčioje perskaitė sukilimo manifestą.
Tautinis lietuvių atgimimas gana anksti išjudino Garliavą ir jos apylinkes. Garliaviškis vaistininkas Kazys Aglinskas ( 1851-1924), mokytojai J.Andziulaitis, K.Sakalauskas - Vanagėlis, J.Mačys - Kėkštas ir kiti knygnešiai buvo sudarę lietuviškos spaudos mylėtojų ir platintojų draugiją, skleidė lietuvišką žodį. Pas K.Aglinską dažnai lankydavosi ir Jonas Basanavičius.
1905m. revoliuciniai įvykiai Rusijoje ir Lietuvoje paskatino ir garliaviečius bei apylinkės gyventojus lietuvius pasipriešinti caro valdžiai. 1905m. liepos mėn. miestelio valdyboje buvo sunaikinti valdiški raštai rusų kalba, skelbimai ir iškaba. Dar 1905m. kovo 3 d. 1000 garliaviečių peticiją carui: reikalavo sąžinės, žodžio, spaudos, susivienijimų ir tikėjimo laisvės, leisti lietuviams užimti Lietuvoje valdiškos tarnybos, siekė, kad teismuose ir mokyklose būtų vartojama lietuvių kalba ir kt.
1918m. vasario 16 d. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, 1918-1923m. nemažai garliaviečių savanoriškai įstojo į Lietuvos kariuomenę. Žuvusiųjų savanorių atminimas įamžintas prie bažnyčios pastatytame paminkle.
1950m. Garliava - valsčiaus centras.
1923m. Garliavoje buvo 116 sodybų ir 936 gyventojai, kurių 65% sudarė žydai, 30% - lietuviai, 10% - kitų tautybių. Garliavoje buvo išgrįsta akmenimis centrinė Vytauto gatvė, pastatyta daug valdiškų ir privačių namų, valsčiaus būstinė (dab. Vytauto gatvės Nr.68). 1939m. Garliavoje gyveno apie 1300 gyventojų. Miestelyje buvo valsčiaus savivaldybė, sveikatos punktas, paštas, vaistinė, 2 pradžios mokyklos, smulkaus kredito bankas, du garo malūnai, vilnų karšykla - verpykla, aliejaus spaustuvė, odų apdirbimo dirbtuvė. Beveik kas antrame name centrinėje Vytauto gatvėje buvo arba parduotuvė, arba restoranas - arbatinė.
1932m. Garliavos valsčiuje gyveno 10354 gyventojai. Bendras valsčiaus žemės plotas - 15198 ha. Garliavos valsčių sudarė 17 seniūnijų: Digrių, Garliavos, Jurginiškių, Jonučių, Karkazų, Kampiškių, Karkiškių, Marviankos, Pajiesio, Padainupio, Poderiškių, Pavytės, Rinkūnų, Ringaudų, Stanaičių, Žagariškių.
Garliavoje veikė gausus Šaulių būrys (vadas A.Mitkus), gaisrininkų komanda, tautininkų, jaunalietuvių, JŪR ( jaunųjų ūkininkų ratelis), pavasarininkų, skautų draugijos, taip pat katalikiškos pakraipos Šv. Juozapo, moterų katalikių, angelaičių ir kt. draugijos.
Nuo 1950m. birželio 20 d. iki 1955m. liepos 1 dienos Garliava - Panemunės rajono centras. 1955 07 01 Garliava prijungiama prie Kauno rajono, jai suteikiamas gyvenvietės statusas.