Ligonių patepimas

“Kas nors pas jus serga? Tepasikviečia Bažnyčios vyresniuosius, ir jie tesimeldžia už jį, patepdami aliejumi Viešpaties vardu. Tikėjimo malda išgelbės ligonį, ir Viešpats jį pakels, o jeigu jis būtų nusikaltęs, jam bus atleista ” (Jok 5, 14-15).

Ligonių sakramentas sutvirtina ligonio sielą išganymui, pagelbsti kūnui kovoti su liga, atleidžia užmirštas arba dėl silpnumo nepajėgtas išpažinti nuodėmes.

Susipratęs katalikas, esant ligos pavojuj ar būdamas senyvo amžiaus, rūpinasi priimti Ligonių patepimo sakramentą. Šis sakramentas gali būti pakartotas po vienerių metų arba, išskirtiniu atveju – kai ligonis po sveikimo atkrinta į sunkią ligą arba kai tos pačios ligos metu ištinka sunki krizė.

Namuose, laukdami kunigo, paruošiame stalą: apdengiame jį balta staltiese, pastatome kryžių ir/arba šventą paveikslą, dvi žvakes, padedame lėkštelę su 4 vatos gumulėliais, žiupsneliu druskos, duonos gabalėliu, vandens stiklinę ir šaukštą.

Ligonių patepimas

"Šventuoju Ligonių patepimu ir kunigų malda visa Bažnyčia paveda ligonius kenčiančiam ir pašlovintam Viešpačiui, kad juos sustiprintų ir gelbėtų; dar ir paragina juos savo noru jungtis su Kristaus kančia bei mirtimi ir tuo įnešti savo dalį Dievo tautos gerovei." / Plg. Katalikų Bažnyčios Katekizmas, 1499 /

Kam teikiamas Ligonių patepimo sakramentas?

Šis sakramentas teikiamas parapijos ligoniams ir senyvo amžiaus žmonėms. Dėl sakramento teikimo reikia iš anksto tartis su parapijos kunigais po šv. Mišių arba iš anksto pasiskambinus

Patepimas yra teikiamas tikintiesiems, kurie serga, kurių sveikatai gresia rimtas pavojus arba ji silpnėja dėl senatvės. Sakramentas gali būti kartojamas ir toje pačioje ligoje, jei po matomo pagerėjimo ligonio būklė vėl pablogėjo. Visada galima priimti šį Sakramentą prieš operaciją, kai rimta liga yra operacijos priežastis, o sergantiems vaikams galima teikti tada, kai jie suvokia šio Sakramento esmę ir naudą. Tiems ligoniams, kurie yra praradę sąmonę, Ligonių patepimas yra teikiamas, jei jie prieš sąmonės praradimą prašė šio sakramento arba numanoma, kad, jei turėtų sąmonę, tai jo prašytų. Jeigu tikintysis jau yra miręs – sakramentas neteikiamas.

Katalikams yra privaloma kasmetinė išpažintis ir velykinė šv. Komunija. Nuo to neatleidžiami ir ligoniai. Todėl sergantiems ir negalintiems ateiti į bažnyčia drauge su visais švęsti Eucharistijos, bent Velykų laikotarpiu, reikia pakviesti kunigą į namus, kad ligonis priimtų Atgailos, Švenčiausiąjį Sakramentą, o taip pat ir Ligonių patepimo sakramentą. Tikintieji tepadrąsina ligonius prašyti kunigo suteikti šį sakramentą. Taip pat tiems, kurie jau rengiasi palikti šį gyvenimą, Bažnyčia be Ligonių patepimo teikia Eucharistiją kaip viatiką – kelionės maistą.

Pasirengimas

Laukiant kunigo Ligonių patepimo sakramentui suteikti, reikia pasiruošti: ant baltai užtiesto stalo, pastatomas kryžius ir dvi žvakės (netinka spalvotos dekoratyvinės žvakės), padedama stiklinė vandens, valgomas šaukštas ir ant lėkštelės du gabalėliai vatos.

Apie Ligonių patepimo sakramentą plačiau

Liga ir kentėjimas visada buvo sunkiausi išmėginimai žmogaus gyvenime. Bažnyčia nori padėti žmogui suvokti ir išgyventi kančią kaip neatskiriamą gyvenimo dalį. Lygiai taip pat ir mirtis suprantama kaip gyvenimo dalis, nes ja pereinama į amžinąjį gyvenimą. Savo kančia ir mirtimi ant kryžiaus Kristus suteikė kančiai naują prasmę: dabar ji gali padaryti mus panašius į Viešpatį ir suvienyti su Jo atperkamąja kančia.

Ligonio kūno ir dvasios jėgoms sustiprinti, pašvęsti jo kančią, laimėti mirties kovą ar grąžinti sveikatą – Bažnyčia švenčia Ligonių patepimo sakramentą, apie kurį apaštalas Jokūbas rašo: "Kas nors pas jus serga? Tepasikviečia Bažnyčios vyresniuosius, ir jie tesimeldžia už jį, patepdami aliejumi Viešpaties vardu. Tikėjimo malda išgelbės ligonį, ir Viešpats jį pakels, o jeigu jis būtų nusikaltęs, jam bus atleista" (Jok 5, 14–15).

Bažnyčia visiems tikintiesiems įsako neapleisti ligonių, dalintis su jais Kristaus bei Bažnyčios rūpesčiu bei meile, juos lankyti, stiprinant Viešpatyje, jei reikia, jiems broliškai padedant. Ne tik ligonis privalo kovoti prieš negalę, bet ir gydytojai bei visi, tam tikru būdu pasišventę ligonių slaugai, turi būti rūpestingi savo veikloje, pasitarnaudami ligonių dvasiniam bei kūniškam palengvinimui. Vykdydami Kristaus žodžius, kuriais Jis liepė lankyti ligonius, jie tai atlieka apgaubdami juos rūpesčiu. Šiais žodžiais Viešpats patikėjo artimiesiems, gydytojams bei slaugytojams visą žmogų, kad padėtų kūno reikaluose ir suteiktų dvasinės paramos.

Teikėjas

Ligonių patepimo sakramentą teikia tik vyskupas ar kunigas, išklausęs ligonio išpažinties.

Apeigos (liturgija)

Kaip ir visi sakramentai, Ligonių patepimas yra liturginė ir bendruomeninė apeiga, atliekama šeimoje, ligoninėje ar bažnyčioje, teikiant šį sakramentą vienam ligoniui ar visai jų grupei. Esminė šio Sakramento apeiga yra ligonio kaktos ir rankų (pagal Romos apeigas) patepimas, palydimas sakramentą teikiančio kunigo maldos, kurioje prašoma ypatingos šio Sakramento malonės.

Prašomos sakramentinės malonės vaisiai:

• ligonio susivienijimas su Kristaus kančia jo paties ir visos Bažnyčios labui;
• paguoda, ramybė ir drąsa krikščioniškai iškęsti ligos ar senatvės kentėjimus;
• nuodėmių atleidimas, jei ligonis jo negalėjo gauti Atgailos sakramentu;
• sveikatos atgavimas, jeigu tai naudinga sielos išganymui;
• parengimas pereiti į amžinąjį gyvenimą.