Kunigystė

INFORMACIJA STOJANTIEMS Į KAUNO KUNIGŲ SEMINARIJĄ

Kunigai Vilkaviškio vyskupijai yra ruošiami Kauno kunigų seminarijoje. Į ją priimami pakrikštyti katalikiškos doros ir tikėjimo vyrai nuo 18 metų, rimtai apsvarstę pašaukimą kunigystei, pakankamai gabūs mokslui, baigę vidurinę ar jai tolygią mokyklą.

Seminarijos klierikai taip pat yra Katalikų Teologijos Fakulteto Vytauto Didžiojo Universitete studentai. Pasiruošimas kunigystei trunka šešerius su puse metų trimis etapais: pirmieji metai skiriami bendram pasiruošimui (propedeutinis kursas), kiti du - filosofijos studijoms, dar trys su puse - teologijos studijoms. Studijos baigiamos teologijos bakalauro laipsniu. Gabiausiems sudaromos galimybės toliau tęsti studijas VDU magistrantūroje arba užsienyje.

Stojimui reikalingi dokumentai:

  • vyskupo nukreipimas;
  • klebono charakteristika;
  • charakteristika iš mokyklos arba paskutinės darbovietės;
  • autobiograflja;
  • Krikšto pažymėjimas;
  • Sutvirtinimo sakramento pažymėjimas;
  • vidurinio mokslo baigimo atestatas;
  • sveikatos pažyma;
  • pasas;
  • karinis bilietas;
  • fotografijos - 4 vienetai 3x4 ir viena 6x9.

Kandidatai į seminariją pirmiausia turi susitikti su savo klebonu ir gauti iš jo charakteristiką. Po to reikia apsilankyti pas Vilkaviškio vyskupą, kuris duoda nukreipimą į seminariją. Vyskupas priima kurijoje (P. Kriaučiūno g. 17, Marijampolė,) darbo dienomis nuo 10 iki 13 val. Dėl susitikimo su vyskupu iš anksto susitariama tel. (343) 6 86 51.

Susirinkus visus reikalingus dokumentus, su jais vykstama į Kauno kunigų seminariją (Jakšto g. 1, Kaunas), kur parašomas prašymas ir užpildoma stojančiojo anketa. Dokumentai čia priimami iki 2006 m. rugpjūčio 17 d., darbo dienomis nuo 8.30 val. iki 16.30 val.

Platesnės informacijos galima teirautis Kauno kunigų seminarijos sekretoriate tel. (37) 32 3734

Stojamajam egzaminui raštu ir žodžiu kandidatai ruošiasi iš "Katalikų Bažnyčios Katekizmo" (LKB Tarpdiecezinės Katechetikos Komisijos leidykla, Kaunas 1996). Jis vyks Kauno kunigų seminarijoje 2006 m. rugpjūčio 18 d. 10 val.

Su viltimi kreipiamės į tikėjimo brolius, kviesdami nuoširdžiai apsvarstyti Kristaus kvietimą "Sek paskui mane" (Lk 5,27).

Kristaus apaštalams Šventimų sakramentu pavesta pasiuntinybė Bažnyčioje toliau tęsiama ligi amžių pabaigos; todėl šis sakramentas yra apaštalinės tarnystės sakramentas. Jis apima tris laipsnius: vyskupystę, kunigystę ir diakonatą.

Kodėl šis sakramentas vadinamas „Šventimų“ sakramentu (Ordo, ordinatio)?

Lotyniškas žodis ordo romėnų senovės laikais reiškė tam tikrą civilinį, pirmiausia valdančiųjų luomą. Ordinatio – tai įjungimas į tą luomą (ordo). Bažnyčioje yra luomų, kuriuos Tradicija, ne sykį pasiremdama ir Šventuoju Raštu, nuo senų laikų vadina taxeis (graikiškai), ordines (lotyniškai); antai liturgija įvardija ordo episcoporum, ordo presbyterorum, ordo diaconorum. Vardu ordo vadinamos ir kitos žmonių grupės: katechumenai, mergelės, sutuoktiniai, našlės...

Įjungimas į kiekvieną iš minėtųjų Bažnyčios luomų vykdavo apeigomis, vadinamomis ordinatio – religiniu bei liturginiu veiksmu: pašventinimu, palaiminimu ar sakramentu. Šiandien žodžiu ordinatio (šventimai) vadinamas sakramentinis veiksmas, kuriuo įjungiama į vyskupų, kunigų ar diakonų luomą; tai daugiau negu paprastas bendruomenės išrinkimas, paskyrimas, įgaliojimas ar įvedimas, nes tuo sakramentiniu veiksmu suteikiama Šventosios Dvasios dovana – „šventoji galia“ (sacra potestas, hierarchia), kuri tegali pareiti tik iš paties Kristaus per Jo Bažnyčią. Šventimai dar vadinami konsekracija [įšventinimas], nes tada Kristus pasiima šį asmenį ir įveda į Bažnyčios tarnybą. Vyskupo rankų uždėjimas ir šventimų malda yra regimas šios konsekracijos ženklas.