Kauniečiams už biudžeto pinigus stumiama rajono prisijungimo idėja.
Rugsėjį Kauno miestas nusprendė plėsti savivaldybės ribas – panoro atsiriekti dalį socialdemokratų valdomos Kauno rajono savivaldybės teritorijų. Nors techniškai šis projektas – ganėtinai miglota iniciatyva, kuriai dar turi pritarti Seimas ir Vidaus reikalų ministerija (VRM), miesto savivaldybė, siekdama rajono gyventojams „parduoti“ prisijungimo idėją, ėmėsi viešųjų ryšių kampanijos ir tam leidžia didžiules sumas iš mokesčių mokėtojų kišenės.
Po rugsėjį priimto miesto tarybos sprendimo prisijungti daugiausia pajamų mokesčio sunešančias rajono teritorijas šalies žiniasklaidoje pasipylė daugybė užsakomųjų pažymėtų publikacijų. Jomis siekiama apjuodinti rajono savivaldybės sprendimus ir įtikinti gyventojus, kad įmanomas „mini referendumas“, kurio dėka jie esą galėtų prisijungti prie Kauno miesto teritorijos. Tokių priemonių esą griebėsi ne tik savivaldybė, bet ir rajone interesų turinčios komunalinių paslaugų bendrovės.
Kritika už pinigus
Šių metų lapkričio 9 d. viename šalies dienraščių pasirodė „R“ raide pažymėtas reklaminis tekstas apie tai, kad esą pakaunės gyventojai, norintys vesti vaikus į miesto darželius, „tampa rajono valdžios įkaitais“, nes savivaldybė neva atsisako tartis su miesto atstovais dėl galimos kompensacijų tvarkos.
„Tačiau faktai iškalbingi: kas kitas, jei ne pati Kauno rajono vadovybė, savo neveiksnumu įstūmė jaunas šeimas į aklavietę, paversdama gyventojus situacijos įkaitais“, – rašoma pažymėtame straipsnyje, kuriame cituojamas ir Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, tačiau pamiršta pakalbinti Kauno rajono valdžios atstovus.
Kitame leidinyje platinamoje „R“ raide pažymėtoje publikacijoje Kauno meras dar kategoriškesnis: „Susidaro įspūdis, kad rajono vadovai kažkodėl nenori, jog rajono žmonės už šiukšlių išvežimą mokėtų pigiau. Žiūrint iš šalies, viskas labai panašu į tai, kad beveik dešimtmetį visi konkursai buvo rengiami taip, kad neįvyktų. Kas galėtų paneigti, kad tai leido rajono savivaldybės tūzams sočiai gyventi“, – įsitikinęs Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.“
Kauno miesto savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Audronė Gudonytė portalui Alfa.lt patvirtino, kad reklaminės publikacijos spaudoje buvo užsakytos. Tiesa, kaip pareiškė valdininkė, tai esą buvo daroma, siekiant apšviesti gyventojus apie esminius ketinimų susijungti aspektus.
Reklamuojant vadinamąjį mini referendumą iš Kauno miesto savivaldybės kišenės šiuo metu jau išleista 4700 eurų.
Ne žurnalistika, o propaganda
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius bandymą paveikti gyventojų nuomonę reklaminiais tekstais žiniasklaidoje vertina kritiškai: „Jei už straipsnį sumokėta ir dar sumokėta valdžios įstaigų, tai yra ne žurnalistika, o apmokėta propaganda. Vadinkime švelniau – politinė reklama. Nes politinis sprendimas arba iniciatyva plėsti Kauno miesto ribas yra Kauno mero politinė ambicija. Tai yra nei Lietuvos įstatymais, nei kažkuo kitu neįteisinta ir nepatvirtinta. Kadangi tai yra konkrečiai Kauno mero iniciatyva, politinė programa ir veikla, tai, aišku, jo programos vienpusiškas ir pozityvus vertinimas yra jo politikos propaganda.“
Pasak D. Radzevičiaus, politinė reklama jokiais būdais neturėtų klaidinti vartotojo ar atrodyti kaip straipsnis: „Jei kyla abejonių, kad gali būti abejonių, jog nepakankamai aiškiai, ir gali būti dėl tam tikrų tikslų klaidinama – šriftas panašus į straipsnio ir kt., užsakymo numeriukas ar žymėjimas kažkur smulkiai kampelyje, tai bet kuriuo atveju tą turinį galėtų įvertinti atsakingos institucijos – Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).“
Žiniasklaidos specialistas taip įspėjo apie netinkamo biudžeto lėšų panaudojimo tendencijas. „Aš ne kartą esu atkreipęs dėmesį – ir, beje, ne tik aš, bet, kiek žinau, ir VTEK, ir VPT, – kad gana dažnai Lietuvoje viešieji pinigai naudojami ne institucijų veiklos viešinimui, o politinei reklamai, savireklamai ir propagandai. Mano giliu įsitikinimu, to neturėtų būti. Politinės jėgos iš savų biudžetų turėtų programas, reklamas skelbti, o mokesčių mokėtojų pinigai neturėtų būti naudojami kokios nors politinės ideologijos stūmimui“, – sakė D. Radzevičius.
„Krymas“ pakaunėje
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas anksčiau išplatino pareiškimą, kuriame teigiama, kad Kauno mero bandymai prisijungti dalį Kauno rajono teritorijų primena „Vladimiro Putino metodus aneksuojant Krymą“.
„Teisiškai nėra tokio dalyko kaip prijungiamų teritorijų dalinis referendumas ar apklausa. Gal Matijošaitis ir norėtų perimti Putino metodus, bet Kauno rajonas – ne Krymas ir toks nebus“, – pabrėžė G. Paluckas.
Kauno savivaldybės lėšomis reklamuojamo „mini referendumo“ galimybė, kuria bandoma įtikinti gyventojus, glumina teisės specialistus – esą tokie referendumai pagal šiuo metu galiojančius įstatymus tėra gyventojų apklausos, turinčios patariamąjį balsą, tačiau jokiu būdu ne galimybę braižyti šalies savivaldybių žemėlapius.
Miesto savivaldybės teritorijai išsiplėtus, išaugtų ir jos tarybos įtaka – jos sprendimams pavaldi taptų milijonines investicijas pritraukianti laisvoji ekonominė zona, tarptautinis Kauno oro uostas, komerciniai plotai šalia svarbiausių šalies magistralinių kelių, privačių namų valdos.