Už gerą žodį, už tai, kas šventa,
Už mūsų krašto seną legendą...
Už tai, kad saulė kas rytą teka,
Šiltą upelį ir kalnų taką...
Ačiū Tėvynės žaliesiems kloniams
Už duonos riekę ir už svajonę.
Dvidešimt metų nepriklausomybės... mes jau atstovai tos kartos, bet žinome ką reiškia laisvė, ir žinome kokia tai kaina buvo pasiekta – akcentavo renginio, skirto Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo 20-mečiui paminėti, vykusio kultūros centre vedantysis Garliavos Jonučių vidurinės mokyklos moksleivis Aivaras Juška.
Per visą Lietuvą nubangavo renginių banga, skirtų Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo dvidešimtosioms metinėms pažymėti.
Prieš mėnesį Garliavos seniūnė R. R.Grigienė sukvietė Garliavoje esančių ugdymo įstaigų, visuomeninių organizacijų vadovus, kultūros centro bei viešosios bibliotekos atstovus pasitarimui, kuriame buvo aptarti kultūriniai renginiai, skirti Lietuvos Nepriklausomybės 20-čiui paminėti. Kiekviena įstaiga pateikė savo rengiamų renginių planus. Iš viso jų buvo per trisdešimt.
Garliavos Jonučių vidurinėje mokykloje: istorijos pamokos, susitikimas-diskusija su signataru P.Varanausku, netradicinė literatūrinė pamoka, skirta Just. Marcinkevičiaus 80-osioms gimimo metinėms, aktorės D. Jankauskaitės literatūrinė kompozicija. Šventiniame minėjime dalyvavo signataras P.Varanauskas, poetas R.Keturakis, poetė Z.Gaižauskaitė, dailininikas K.Šiaulytis. Surengta daug pokalbių, diskusijų įvairaus amžiaus grupėms apie Lietuvą, apie Nepriklausomybės reikšmę. Su istoriniu 20-čio laikotarpiu visą mokyklos bendruomenę supažindino istorijos mokytojas Ričardas Gudaitis.
Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse skelbiama konkurso „Darni šeima 2010“ pradžia. Sėkmingai startavęs praėjusiais metais, konkursas sulaukė ne tik didelės visuomenės paramos, bet ir gražaus norinčiųjų dalyvauti jame būrio. Akivaizdu, kad Lietuvoje yra gausu darnių, gražių, išradingų šeimų. Konkurso organizatoriai yra įsitikinę, kad tokių šeimų yra daug daugiau! Šeimos, kurios 2009 metais konkurse nedrįso, o gal nespėjo dalyvauti, kviečiamos tai padaryti šiemet.
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministro D. Jankausko, neabejotinai šeima yra valstybės pagrindas, juk joje pajuntami ir išmokstami svarbiausi kiekvienam iš mūsų dalykai: meilė, pagarba, rūpestis, kūryba, darbštumas. „Kuo daugiau darnių šeimų gyvens mūsų šalyje, tuo saugiau ir geriau jausis kiekvienas mūsų šalies gyventojas. Džiaukimės ir didžiuokimės, kalbėkime apie tai ir dalinkimės gerąja patirtimi“,- kviečia ministras.
Skelbiamos konkurso „Darni šeima 2010“ nominacijos: „Už šeimos tradicijų puoselėjimą“, „Už kartų santarvę“, „Už bendruomeniškumą“, „Už globą ir rūpestį silpniausiais šeimos nariais“, „Už kūrybingumą, vienijantį šeimą“.
Kiekviena iš nominacijų atskleidžia visoms šeimoms bendrus ir svarbius dalykus. Tad į jas gali pretenduoti įvairios šeimos: ką tik susikūrusios ir jau turinčios didelę šeimyninio gyvenimo patirtį, jau užauginusios vaikus, dar tik laukiančios atžalų ir „gandrų nesulaukiančios“ šeimos.
Kviečiame siųsti pasakojimus apie savo šeimas su nuotraukomis. Tai bus publikuojama interneto svetainėje www.darni-seima.lt . Už patikusias šeimas bus galima balsuoti, komentuoti ar palinkėti šeimoms sėkmės. Svetainės lankytojai rinks savo favoritus, jiems - specialusis publikos prizas.
Kviečiame visus norinčius pradėti registruotis jau šiandien. Galite tai daryti iki š.m. gegužės 2 d. Baigiamasis renginys ir nugalėtojų apdovanojimai vyks Tarptautinės šeimos dienos išvakarėse, gegužės 14 dieną, LR Seime.
Visa išsami informacija apie konkursą ir konkurso sąlygas: www.darni-seima.lt
Konkurso „Darni šeima“ globėja – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Kviečiame Garliavos bendruomenę aktyviai dalyvauti!
Savivaldybės biudžetinės įstaigos Socialinių paslaugų centro skyriuje Krizių centre nuo 2010 m. vasario mėn. pradėtas vykdyti LRS Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vaikų dienos centro projektas. Šio projekto tikslas - mažinti vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose, socialinę atskirtį, organizuojant kūrybinio laisvalaikio ir užimtumo veiklas bei teikti socialines ir psichologines paslaugas dienos centrą lankančių vaikų tėvams. Vaikų dienos centrą lanko 15 vaikų. Projekto metu numatyta ugdyti vaikų kūrybiškumą, bendravimo įgūdžius, skatinti šių vaikų pasitikėjimą savimi, padėti vaikams įveikti bendravimo, elgesio bei emocinius sunkumus.
Savo pirmąją kelionę Garliavos vaikų dienos centras pradėjo nuo kelionės į Garliavos ir Garliavos apylinkių seniūnijas. Susipažino su seniūnijose teikiamomis paslaugomis. Vaikai klausinėjo darbuotojų kokias paslaugas seniūnijos teikia, kokius mokslus reikia baigti, kad galėtum tapti seniūnu. Vaikai seniūnų padedami prisiminė prie seniūnijos kabančių vėliavų simbolikas.
Tai buvo puiki proga sužinoti seniūnujų veiklą pasitinkant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtąsias metines. Seniūnai Rasa Raimonda Grigienė ir Eimuntas Raugevičius pakvietė vaikus į šventei paminėti organizuojamus renginius.
Krizių centro vedėja socialiniams reikalams
Ona Grabauskienė
„Ši paroda įdomi keliais aspektais. Pirmiausia, kūrybinius darbus pristato akademinių meno srities studijų „nekrimtęs“ ir tradicinei liaudies dailės sričiai nepriklausantis menininkas mėgėjas. Šis statusas leidžia autoriui savo meninės raiškos nevaržyti jokiais privalomais ar pageidaujamais kūrybinės veiklos kriterijais. Pirmoji V. J. Kavaliausko paroda supažindina su penkerių metų jo kūrybinės veiklos vaisiais. Joje pristatoma stilistikos prasme savita kamerinė plastika, gimusi iš Neringos pajūrio dovanų. Vytautas kuria išimtinai tik iš jūros „apdoroto“ medžio, kas yra ryškus jo kūrybos išskirtinumas“, – atidarymo šventėje sakė menotyrininkė J. Zabulytė.
Šmaikštusis Šv. Kristoforo kamerinio orkestro vadovas Donatas Katkus drąsino menininką debiutantą: „Sveikinu originalumą ir drąsą. Žaviuosi jo retu gebėjimu iš taip dažnai praeinamų, rodos, niekam nenaudingų medinukų sukurti tokius ekspresyvius, platų temų spektrą atspindinčius meno kūrinius“.
„Driftwood Art“ – taip anglų kalba vadinama pasaulyje gana reta ekologiško meno forma, kai smulkesnėmis detalėmis papildant natūralią jūros „apdirbto“ medžio formą bei faktūrą gimsta skulptūra. Pasak V. J. Kavaliausko, kurti iš į krantą išmestų medinukų jį įkvėpė jūra. „Dėkoju likimui, kad šis man suteikė galimybę daug laiko praleisti Neringoje. Pasivaikščiojimai prie jūros padėjo atidesnėmis akimis pamatyti jos kuriamą meną ir inspiravo mane pamėginti savo rankomis užbaigti jūros pradėtas kūrybines idėjas“, – sakė menininkas, atidarydamas savo pirmąją personalinę parodą „Įkvėptas jūros“.
Skulptūros iš jūros į krantą išmesto medžio kūrimas – lėtas, kantrybės, kruopštumo ir tikėjimo galutiniu rezultatu reikalaujantis procesas. V. J. Kavaliauskas teigia kuriąs ne komercinių paskatų vedinas, o įkvėptas idėjos – ramia širdimi ir neskubėdamas. Ieškodamas įdomių jūros kūrinių jis bene kiekvieno pasivaikščiojimo metu įveikia pajūrio atkarpą nuo Pervalkos iki Nidos ir atgal. Tik kas antrą kartą iš gausybės pakeliui randamų medinukų bent vienas keliauja į dirbtuves Pervalkoje. Ir gal tik vienas iš dešimties „atsiskleidusių“ medinukų tampa skulptūra, savo faktūra primenančia ne tik medį, bet ir bronzą, keramiką ar net porcelianą.
Inžinieriaus išsilavinimą turintis V. J. Kavaliauskas iki šiol dirbo vienos įmonės direktoriaus pavaduotoju, tačiau šiemet sutapę jo paties 50-ies ir 5-erių metų kūrybos jubiliejai paskatino skirti daugiau laiko ir dėmesio saviraiškos keliamam džiaugsmui. Solidžią medžio skulptūrų kolekciją, kurios dalis jau padovanota įvairiems labdaros aukcionams, Marijos ir Jurgio name-muziejuje galima išvysti iki kovo 31 d. Daugiau informacijos apie V. J. Kavaliausko kūrybą galima rasti interneto svetainėje www.seart.eu.
Garliavietis Vytautas Juozas Kavaliauskas
www.seart.eu
Garliavos neįgaliųjų draugijos neįgalieji tą dieną dalyvavo Šv. Mišiose, kultūros centro salėje surengtame minėjime – koncerte, neįgaliųjų organizuotoje vakaronėje.
Pasveikinimo žodį tarė neįgaliųjų draugijos pirmininkė Aldona Grikietienė. Bronelė Domantienė 1-je dalyje paaiškino Vasario 16-sios svarbą Lietuvai, pateikė įdomių istorinių faktų. Jos iniciatyva buvo pakviesti trys broliai Golubauskai Kęstutis, Vytautas ir Gediminas, jie buvo papuošti karūnomis ir apsiaustais, atliko savo vardais vadinamų Didžiųjų Lietuvos kunigaikščių vaidmenis. Tai buvo rimties ir susikaupimo, istorinio dėmesio ir pagarbos Lietuvai, jos praeičiai ir dabarčiai valandėlė.
2-oji vaidybinė dalis tapo linksmybių, humoro, muzikos ir šokių valanda. Iniciatyvą perėmusi Genutė Lazauskienė, visus neįgaliuosius dalyvius papuošė įvairiomis kaukėmis, susėdo apie stalą įvairūs nematyti personažai ir prasidėjo blynų balius, kuriuos kepė ir atsinešė neįgalios darbščios moterys. Remigijus Reipa grojo akordeonu ir visi dainavo, šoko, linksminosi.
Su geromis nuotaikomis išsiskirstėme ir kiekvienas grįžome į savo kasdienybę pilną rūpesčių ir įvairių išgyvenimų ne tik dėl ekonominės krizės ir finansinių suvaržymų, bet ir dėl savo negalių. Tokie nors trumpalaikiai nuotaikos pragiedruliai, tarsi vaistas, yra būtinybė neįgaliesiems.
Aldona Grikietienė
