www.garliava.lt

Gražią renginių pynę, skirtų  , liepos 17 dieną vainikavo vieninteliame Lietuvoje Žalgirio pergalės parke, esančiame prie greitkelio Vilnius-Klaipėda ties Cinkiškiais Kauno rajono savivaldybės ir klubo "Žalgirio pergalės parkas“ surengta šventė.

 

"Parkas dar niekada neregėjo tokios gausybės žmonių“, - džiaugėsi jo įkūrimo iniciatorius Alfonsas Bajarskas. Nors Dievulis susirinkusiems siuntė tikrą išbandymą, juokauta, kad prieš 600 metų Žalgirio mūšio lauke taip pat buvo ne mažiau karšta.

 

"Esame Kauno rajono žemėje. Ši Lietuvos teritorijos dalis taip pat susijusi su Žalgirio mūšiu. Argi ne Pyplių, Karmėlavos, Jaučakių, Pakalniškės, Bernatonių, Altoniškių, Jadagonių, Paštuvos, Ringovės  piliakalniuose gimė ir išaugo, karinės patirties kovose su kryžiuočiais įgijo kariai ir jų palikuonys. Tai jie įsiliejo į dvidešimties tūkstančių Vytauto atvestų į Žalgirio mūšį Lietuvos karių būrį. O Kauno rajonu tekantys Nemunas, Nevėžis, Dubysa, ar šios upės negirdė Vytauto karių žirgų, taip pat lenkų, čekų, totorių, ukrainiečių, rusų karių žirgų?

 

Istorinės pergalės pasiekiamos susitelkus, gerai apmąstant strateginius ir taktinius dalykus. Taip ir pergalė Žalgirio mūšio lauke pasiekta ir vainikuota tautos valia. Grūdinkime savo valią patriotizmo yra tautos pilietiškumo pavyzdžiais. Vienu iškiliausių pavyzdžiui šiandien laikome Žalgirio mūšį, kurio 600 metų jubiliejų pažymime šiandien Būkime verti šios istorinės pergalės ir siekime naujų asmeninių ir valstybinių pergalių“, - sveikindamas susirinkusius į šventę, sakė Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.

Šventės nuotraukų galerija

Prėjusį šeštadienį   Garliava šventė miesto gimtadienį. 15-kartą į Garliavą  sugužėjo meno mėgėjų kolektyvai iš aplinkinių seniūnijų, Kauno r.,  Kauno miesto , Šakių ir Kazlų Rūdos. Šventė prasidėjo  Šv. mišiomis už Garliavos bendruomenę  Garliavos Šv. Trejybės  bažnyčioje . Po Šv. mišių išskirtinį koncertą surengė Garliavos meno mokyklos moksleiviai. Vidudienį spalvinga garliaviečių  eisena, lydima Lietuvos karinių oro pajėgų pučiamųjų instrumentų orkestro, pajudėjo link pagrindinės scenos prie Kauno rajono Viešosios bibliotekos.

Šventės atidaryme dalyvavo Kauno rajono mero pirmoji pavaduotoja Nijolė Kliučienė, tarybos sekretorius Alfonsas Norkus, tarybos narys Antanas Vanagas, tarybos narys Aleksandras Bosas, Garliavos seniūnė Rasa Raimonda Grigienė ir kt.

Jau penktą kartą Garliava renka metų garliavietį. Šventės metu buvo nominuoti „METŲ GARLIAVIETIS 2009“ :
* Medicinos ir sveikatos srityje - Garliavos  poliklinikos slaugytoja Lina Galalienė
*  Švietimo ir sporto srityje - Garliavos Jonučių vidurinės mokyklos mokytoja Konstancija Tamulaitytė
*  Kultūros ir meno srityje - Garliavos kultūros centro meno vadovė Zita Vaškelienė.
*  už visuomeninę veiklą nominacijos įteiktos Garliavos vidurinės mokyklos mokytojai Reginai  Jasukaitienei ir direktoriaus pavaduotojui ūkio reikalams Aleksandrui Bosui.
*  Verslo srityje - Vytautas Liutkauskas Garliavos mechanikos gamyklos  generalinis direktorius.

Šventę tęsė jaunieji Jonučių darželio „Nykštukas“ bei darželio mokyklos atlikėjai vadovaujami Loretos Motiejūnienės. Juos keitė įdomios ir kūrybingos  Garliavos mokyklų koncertinės programos. Savo meninį išradingumą pateikė  Garliavos Jonučių vidurinė mokykla, Juozo Lukšos gimnazija, Garliavos vidurinė mokykla. Visus atlikėjus audringais aplodismentais palydėjo susirinkę žiūrovai. Vaikams ir jaunimui skirtą programą baigė tarptautinio projekto „Dainuoju Lietuvai“  laureatai . Scenoje sukosi šokių kolektyvų „Vėjo malūnėlis“, „Tauškutis“, “Gijelė“ šokėjai. Viešosios bibliotekos kieme vyko vaikų piešimo akcija „Mano svajonių Garliava“, susitikimas su rašytojais Robertu Keturakiu ir Vytautu Čepliausku.

Visą dieną Vytauto gatvėje skambėjo muzika, dainos, aidėjo Garliavos Jonučių vidurinės mokyklos bei Kazlų Rūdos  pučiamųjų orkestrų melodijos, sukosi šokėjų poros kviesdamos garliaviečius pabendrauti, pabūti kartu,  pasiklausyti atliekamų kūrinių.  Kiemeliuose skambėjo Alšėnų, Garliavos „Seklyčia, Ežerėlio „Samanėlė“ kapelų melodijos, liaudies dainas dainavo folkloriniai ansambiai iš Pažėrų, Ilgakiemio „Sedula“ ,Šakių “Šakija“ , o romansus kartu su žiūrovais dainavo Šakių romansų kapelija  „Uzorėlis“. Skambėjo jaunųjų gitaristų orkestro „Forte“, dainavimo studijos „Sole mio“ bei „Pagunda“ atlikėjų kūriniai. Šventę nuspalvino tautinių šokių kolektyvų „Džiaukis“, Kupolio rožė“, „Ąžuolas“ koncertas,  skambėjo kantri melodijos, kurias gracingais judesiais lydėjo „Kolibrio“ ir „Saulėgrąžos“ šokėjos. Savo kūrybą pristatė  tautodailininkai: skulptorius Kazys Martinaitis, dailininkas Olegas Karavajevas.  

15-oje Garliavos miesto šventėje dalyvavo  žymūs atlikėjai: Mino, grupės „16Hz“, „Tautinis brendas“, „Rebellheart“.
Šventėje sielos atgaivą rado  maži,  jauni ir pagyvenę garliaviečiai ir svečiai.      
       

Gražų gegužės vakarą garliaviečiai rinkosi į viešąją biblioteką norėdami prisiminti Vytautą Kernagį ir jo kūrybą.

Teatro ir kino kritikė Rūta Oginskaitė pristatė knygą „Nes nežinojau ,kad tu nežinai“ (leidykla „TYTO ALBA). Knygos autorė ilgus metus pažinojo Vytautą  Kernagį ir pasak jos maestro pristatinėti nereikia – „visi mes turime savo Vytautą Kernagį“...Tai spalvingas artistas, kurio biografijos epizoduose ir “Brodo vaikai”, ir “Kabaretas tarp girnų”, ir dainuojamoji poezija, ir “Kancaras”, ir net “Paskutinis šansas”. Vytautas Kernagis savęs nelaikė aktoriumi, nelaikė dainininku, nelaikė muzikantu – jis vadino save artistu.

 Išleistos dvi knygos versijos: viena - kietais viršeliais, su kompaktiniu disku, kuriame įrašytos V.Kernagio dainos ir vaizdo ištraukos iš koncertų, ir žemėlapiu, antra – kišeninė, minkštais viršeliais, be disko ir žemėlapio. Susitikime buvo parodytos ištraukos kompaktinio disko - 1991 metų sausio 13-osios išvakarėse Vytautas Kernagis dainavo užbarikaduotoje Aukščiausioje Taryboje ir koncertai Klivlende.

Po daugybės klausimų autorė pažadėjo išleisti biografinę knygą apie Robertą Verbą.