Naujienos
Elektronines paslaugas padaryti prieinamas kuo didesniam skaičiui gyventojų – vienas svarbiausių prioritetų visose išsivysčiusiose pasaulio šalyse. Lietuva vis dar atsilieka integruodamasi į žiniomis pagrįstą ekonominę erdvę. Daugelio rajonų gyventojų kompiuterinis raštingumas tebėra menkas, tai lemia objektyvios ir subjektyvios priežastys: ekonominė, socialinė, demografinė padėtis bei psichologinės nuostatos. Reikiamas informacinių ir komunikacinių technologijų išmanymas, mokėjimas ir gebėjimas taikyti kompiuterinę įrangą vartotojo lygiu didina piliečių galimybes dalyvauti darbo rinkoje, skatina naudotis interneto teikiamais pranašumais (informaciniai tinklai, elektroninės bankininkystės paslaugos, mokesčių mokėjimas, elektroninės prekės ir paslaugos, daugiafunkcių kortelių naudojimas ir kt.). Projektas darys teigiamą poveikį informacinės visuomenės Lietuvoje plėtrai, leis sudaryti sąlygas atokių Lietuvos regionų gyventojams įgyti kompiuterinį raštingumą, atitinkantį jų išsilavinimą ir profesinę veiklą, nesvarbu, koks jų amžiaus, lytis, specialieji poreikiai, socialinė padėtis ir gyvenamoji vieta. Kompiuterinio raštingumo įgūdžius (pradedančiojo ir (ar) pažengusiojo lygiu) nemokamai ugdysis apie 4 000 Lietuvos gyventojų.
Daugiau nei 50 proc. jų bus vyresni nei 45 metų bei kaimo gyventojai. Baigę kursus gyventojai gaus kvalifikacinius reikalavimus bei rekomendacijas atitinkančius pažymėjimus. Numatome, kad išaugs ne tik besinaudojančių internetu, viešųjų įstaigų teikiamomis elektroninėmis paslaugomis gyventojų skaičius, bet ir padidės projekto dalyvių galimybės susirasti ar išsaugoti darbo vietą šiuo Lietuvai sunkiu laikotarpiu. Vykdant mokymus bus išplėtotas bendradarbiavimas su mokymosi įstaigomis, taip bus sudarytos prielaidos atsirasti kitiems projektams.
Platesnė informacija ES struktūrinės paramos tinklapyje
Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje aplankykite Vytauto Didžiojo karo muziejaus parengtą parodą "Žalgiriui-600"
Žalgirio mūšis - 1410 m. liepos 15 - liepos 16 d. vykęs mūšis tarp jungtinių Lietuvos ir Lenkijos pajėgų ir Kryžiuočių ordino , pasibaigęs pastarojo sutriuškinimu. Žalgirio mūšis - Lietuvos istorinis pasididžiavimas, mat nulėmė vokiečių ordino galybės galą. Pergalė nutraukė porą šimtų metų trukusius lietuvių žemių grobstymus. Parodos tikslas-parodyti kaip lietuvių kariai atrodė Žalgirio mūšyje. 
Muziejaus vyriausioji muziejininkė Danutė Gruzdienė parodos pristatyme pasakojo apie eksponatus pateiktus iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus archeologijos fondų, pagal kuriuos, pasitelkus to laikotarpio istoriografiją ir ikonografiją, buvo rekonstruotas lietuvių karys, jo ginkluotė ir žirgo ekipuotė.
Renginio metu Kauno rajono savivaldybės mero pirmoji pavaduotoja Nijolė Kliučienė pasidalino įspūdžiais iš Žalgirio mūšio paminėjimo Kauno rajone, kai visa Lietuva šventė Žalgirio mūšio 600-ąsias metines.
Rugpjūčio 12 d. 55 neįgalieji važiavo ekskursija į Vilnių. Ten aplankė Laisvės Kelias statomą paminklą, kurio plytas yra nusipirkę keletas neįgaliųjų. Televizijos bokšte gėrėjosi Vilniaus miestu ir apylinkėmis, o Belmonte – nuostabia aplinka, vandens kriokliais. Pakeliui į Kernavę aplankyta apvali Sudervės bažnyčia, unikali ir vienintelė tokio stiliaus bažnyčia Lietuvoje. Kernavėje gidė papasakojo apie istorinę praeitį, kai Lietuvą valdė Aleksandras Vytautas Didysis Lietuvos kunigaikštis. Gėrėjomės piliakalniais ir Nėries slėniu bei valdovų rūmais. Grįžtant užsukome į ąžuolyno parką, kur 4 km. ilgio takas papuoštas ąžuolinėmis skulptūromis.
Rugpjūčio 26 d. 49 žmonių grupė neįgaliųjų draugijos centre, dalyvavome Šv. Mišiose, kurias aukojo Marijos Radijo laidų direktorius, kunigas Kęstutis Kėvalas. Šv. Mišios buvo transliuojamos visam pasauliui per Marijos radiją. Mums pagelbėjo vargonininkė Neringa Balčiūnaitė ir zakrastijonas Arvydas Rastauskas, skaitinius skaitė Bronelė Domantienė ir Remigijus Reipa, giesmes giedojo dainos ansamblio „Šarma“ dainininkai Tai buvo pats nuostabiausias renginys likęs visų dalyvių širdyse ilgam laikui. Visi likome nuoširdžiai dėkingi Gerb. kunigui K. Kėvalui už Jo nuoširdumą, gerumą ir paprastumą bendraujant su neįgaliaisiais. Po Mišių aptarėme Marijos Radio veiklą, buvo atsakinėjama į pateiktus klausimus.
Kauno rajono neįgaliųjų sporto šventė "Pabūkime kartu" pakeitė ne tik laiką, bet ir vietą. Paprastai ji būdavo organizuojama birželio pabaigoje Lapių pagrindinėje mokykloje. Šiemet tradicinis renginys vyks rugsėjo 10 dieną , nuo 12 valandos, Kauno rajono socialinių paslaugų centre, Ežero g. 3, Kaune.
"Čia jau baigiamas įgyvendinti Kauno rajono savivaldybės administracijos vykdomas projektas "Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra – dienos socialinės priežiūros skyriaus suaugusiems asmenims, turintiems negalią, įkūrimas SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centre". Jis finansuojamas ES struktūrinių fondų bei Kauno rajono savivaldybės lėšomis. Nuo praėjusių metų rudens buvo atlikti dujotiekio, dalis patalpų kapitalinio remonto darbų, atlikta patalpų apdaila. Įrengtos šildymo, vėdinimo, vandentiekio, priešgaisrinės sistemos. Šalia įsikursiančio dienos socialinės priežiūros skyriaus sutvarkyta aplinka: išklotos trinkelės, aptverta tvora, įrengtas lauko apšvietimas, baigiama rekonstruoti sporto salė, pritaikytos dušo, tualeto patalpos, persirengimo kambariai. Šiuo metu jau įsigyta dalis įrangos (treniruokliai, ergoterapijos, kineziterapijos įranga) ir baldai, kurie pritaikyti dienos socialinės priežiūros skyriui. Įkūrus dienos socialinės priežiūros skyrių Kauno rajono neįgalieji sporto salėje galės užsiimti aktyvia sportine veikla, žaisti stalo tenisą, vežimėlių krepšinį, sėdimąjį tinklinį, golbolą ir kitus žaidimus. Netrukus bus sutvarkyta nedidelė treniruoklių salė, kurioje bus organizuojamos įvairios mankštos, sveikatingumo programos, ergoterapijos užsiėmimai", - sakė Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.
Olandija. Liepos 24 - rugpjūčio 3 dienomis, Borsele vyko tarptautinis liaudies šokių festivalis, kuriame Lietuvai atstovavo Garliavos kultūros centro tautinių šokių kolektyvas „Ąžuolas“, vadovaujamas Zitos Vaškelienės. Jam talkino Garliavos kultūros centro „Seklyčia“ bei Ežerėlio kultūros centro „Samanėlė“ jungtinė kapela, kuriai vadovavo Remigijus Marma.Olandijos žiūrovus liaudies dainomis džiugino choro „Melodija“dainininkės.
Šis festivalis Olandijoje vyksta kas antri metai ir šiemet tai buvo 19-asis. Festivalyje taip pat dalyvavo kolektyvai iš Portugalijos ir Armėnijos.
Šio festivalio išskirtinumas yra tas, kad visi festivalio dalyviai apgyvendinami šeimose, kurios rūpinasi jais visą festivalio laikotarpį.
Dalyviai turi galimybę artimiau susipažinti su aplinka, buitimi, pristatyti savo kraštą, tradicijas neformalioje aplinkoje ir tai leidžia dalyviams betarpiškai bendrauti ir pasijusti vienos šeimos nariais. Šis bendravimas davė tam tikrų rezultatų- sulaukėme svečių iš Olandijos, kurie aplankė įdomias Kauno r. bei Lietuvos vietas. Garliavos kultūros centro kolektyvui svečiai padovanojo kompaktinį diską su festivalio vaizdo ir nuotraukų įrašais.